pluknus

pluknùs, -ì adj. (4) 1. purus, minkštas: Pluknì duona Švn. Avižiniai pelai yra labai plùknūs Mrk. Dar toks pluknùs sniegas, kad rogės iki žemei sėda Lš. Sniegas toks pluknùs – negali paeit Prn. Žąsinės plūksnos pluknesnės už vištines Švn. ║ klampus: Šita pieva labai pluknì: jei daugiau kada palyja, tai nei šieno negali išvežt, nei gyvulių ganyt Mrs. 2. lengvas, gerai plaukiantis: Būtau daugiau žuvų pagavęs, bet plūdelė labai pluknì, tai ne tep greit ją paskandina Lp. Plùknų laivelį pasidirbome Lp.